Hęgt aš lękka skuldir heimilanna um 23 milljarša og rekstrarkostnaš um 2.

Hverfandi. Yfirfall viš Kįrahnjśka.Hverfandi į yfirfalli.

 

Stundum rata til okkar spurningar sem  eru svo nęrtękar aš viš sjįum žęr ekki. Hér er ein slķk: „Hvers vegna kaupum viš orku til heimilanna žegar fyrirtękiš ķ okkar eigu, Landsvirkjun,segist henda orku?“ . Žaš hefur vęntanlega ekki fariš framhjį neinum aš Landsvirkjun segir sķ og ę aš  orka sé ķ kerfinu sem ekki er veriš aš nżta. Žegar öll mišlunarlón eru full rennur vatniš óbeislaš til sjįvar og ekkert fęst fyrir žį orku sem hęgt hefši veriš aš framleiša. Bśrfellsvirkjun er sögš vera bśin aš greiša sig upp en engu aš sķšur er orkan žašan seld į fullu verši til heimila ķ landinu. Aušvitaš kostar rekstur virkjana alltaf sitt og dreifing į orkunni gerir žaš lķka. En hljóta ekki landsmenn aš spyrja sig af hverju žeir fį ekki aš njóta žess rafmagns sem hęgt vęri aš framleiša hjį afskrifušum virkjunum?


Śtgeršarmašur, sem kemur meš afla aš landi, borgar ekki sjįlfum sér fyrir fiskinn sem hann ber heim til sķn, frekar en aš garšyrkjubóndinn rukki sjįlfan sig fyrir gręnmetiš sem sem hann tekur til heimilsnota.  Hygginn bśmašur hendir ekki veršmętum, hann  ber žau heim til fjölskyldu sinnar. Allir vita af köldum svęšum  hér į landi žar sem fólk hefur ekki ašstöšu til aš  kynda hśs sķn meš heitu vatni. Žar er rafmagnsnotkunin fimm sinnum meiri en hjį žeim sem bśa įheitum svęšum. Ekki bara žaš, heldur er rukkaš meš ólķkum hętti fyrir orkuna žegar hśn nżtist til hśshitunar.  Orku einingin ķ vatni kostar 2 kr/kwst į heitum svęšum  en 14 kr/kwst į köldum svęšum til hśshitunar.
Ef rafmagniš frį Landsvirkjun, sem er veriš aš henda, vęri sent heim til okkar eigendanna įn endurgjalds myndi kostnašur heimilanna aš sjįlfsögšu lękka og veršbólga aš sama skapi. En ķ staš žess aš fęra heimilum landsins žessa sjįlfsögšu bśbót er  Landsvirkjun aš skoša aš  selja ónżtta umframorku ķ gegnum sęstreng til Bretlands, žótt  vitaš sé aš žaš er ekki hagkvęmt.

Fęra mętti fyrir žvķ rök aš heimilin ķ landinu gętu fengiš alla umfram orku ķ kerfinu frķtt frį Landsvirkjun. Einnig ęttu heimilin  aš geta fengiš verulegan afslįtt af orkuflutningum Landsnets, sem er aš langstęrstum hluta ķ eigu Landsvirkjunar.

Ef viš eigendurnir, fólkiš ķ landinu létum Landsvirkjun afhenda okkur umframorku til heimilishalds allan įrsins hring, įn endurgjalds, myndi hagnašur Landsvirkjunnar žrįtt fyrir žaš lękka ašeins óverulega.  Ef mišaš er viš upplżsingar frį Orkustofnun eru heimilin aš ķ landinu aš nota 330 til 520 GWst į įri.  Ef mišaš er viš aš KWst kosti 5 krónur žį mį gera rįš fyrir aš hagnašur Landsvirkjunnar lękki um 1,5 til 2,6 milljaša króna į įri. Žaš er ekki nema 2,6 til 4,5% af veltu félagsins.  

Af žessu sést aš Landsvirkjun myndi halda įfram aš skila įgętis hagnaši eftir sem įšur vegna aršbęrrar orkusölu til stórišjunnar.
Rafmagnskostnašur heimilanna er 3,36% af heild ķ vķsitölu neysluveršs og er žį tekiš tillit til flutningskostnašar. Meš žvķ aš taka flutningskostnašinn śt fyrir sviga, sem eru tekjur Landsnets, myndi žaš lękka vķsitöluna um 1,68%. Ef viš gefum okkur aš vķsitölubundnar skuldir heimilianna séu 1.400 milljaršar žį blasir viš aš viš getum lękkaš žęr um 23 milljarša .


Skuldaleišréttingin, sem var kynnt ķ nóvember 2014, var skipt upp ķ nokkra hluta Sś ašgerš tók langan tķma ķ undirbśning og framkvęmd. Žaš sem lagt er til hér er bęši einfalt og fljótlegt žegar įkvöršun liggur fyrir.


Trśveršugleiki Ķslands ķ višskiptum

Oršspor og trśveršugleiki eru nįskyld hugtök. Žeir sem njóta góšs oršspors žykja trśveršugir og žeir sem reynast traustsins veršir žegar į reynir byggja upp gott oršspor. Višskiptavild ķslensku žjóšarinnar byggjast į trausti til langframa. Mikilvęgasta birtingarmyndin er sś aš stašiš sé viš gerša samninga. Trśveršugleiki er ekki kanķna sem viš drögum upp śr hatti töframanns žegar okkur hentar.

Ķsland hefur gengiš ķ gegnum miklar hremmingar į undanförnum įrum į sviši višskipta og fjįrmįla. Loksins sést til lands og ljóst er aš stöšugleikaskatturinn og afnįm gjaldeyrishafta eru ein stęrsta ašgerš Ķslandssögunnar. Nś skattleggja Ķslendingar śtlendinga sem vilja fara meš fjįrmagniš śr landi. Hvernig til tekst meš framkvęmd stöšugleikaskattsins gagnvart erlendum kröfuhöfum mun skipta miklu mįli hér į landi til framtķšar og valda miklu um oršspor žjóšarinnar erlendis.

Erlent fjįrmagn drifkrafturinn                                                  

Flestar stęrri breytingar į högum okkar Ķslendinga hafa įtt sér staš meš ašstoš erlends fjįrmagns og fjįrfesta. Danir sįu um aš viš höfšum verslun hér į landi meš innflutningi og śtflutningi. Gufutogararnir voru fjįrmagnašir meš erlendu lįnsfé. Erlent fjįrmagn var aš baki byggingu Sogsvirkjunar, Laxįrvirkjunar, įburšarverksmišju ķ Gufunesi, hrašfrystihśsa og klęšaverksmišju Įlafoss. Bśrfellsvirkjun var fjįrmögnuš af Alžjóša gjaldeyrissjóšnum og uppbygging ķ orkusęknum išnaši hefur notiš fulltingis erlendra fjįrfesta. Aftur į móti hafa Ķslendingar sįralķtiš fjįrfest erlendis, en žó helst ķ sjįvarśtvegi og išngreinum sem einkum byggjast į sjįvarśtvegi.

Heildarhagsmunir žjóšarinnar

Viš sem bśum hér aš eyju śti ķ mišju Atlantshafi erum lķtil žjóš meš lķtinn heimamarkaš. Viš erum ekki sjįlfbęr og žvķ mjög hįš žvķ aš flytja inn margvķslegar naušsynjar sem viš žörfnumst til aš lifa mannsęmandi lķfi, en getum ekki framleitt sjįlf. Til žess aš hafa efni į žessum innflutningi, žurfum viš aš framleiša eitthvaš į móti sem er eftirsóknavert śti ķ hinum stóra heimi. Hér žarf meš öšrum oršum aš byggja upp öflugar śtflutningsgreinar og višhalda žeim ķ landinu. Aškoma erlendra fjįrfesta er žar lykilatriši lķkt og ķ öšrum vestręnum rķkjum. Žvķ mį ljóst vera hve mjög viš Ķslendingar erum hįšir erlendri fjįrfestingu og hve mikilvęgt žaš er aš viš högum okkur ķ samręmi viš žaš. Žar į ég ekki sķst viš rķkisfyrirtęki sem ber ešlis sķns vegna aš horfa til heildarhagsmuna žjóšarinnar ķ samningum og samskiptum viš erlenda fjįrfesta.

Hin įleitna spurning er: „Munu erlendir fjįrfestar treysta ķslensku samfélagi fyrir langtķma-fjįrfestingum sķnum eša munu žeir eingöngu fjįrfesta til skemmri tķma meš hįrri įvöxtunarkröfu og tryggri śtgönguleiš?“


Įliš skapar störfin.

Ein mikilvęgasta forsendan fyrir rekstri įlfyrirtękja er gott og stöšugt vinnuafl. Ķslensk įlfyrirtęki hafa įtt žvķ lįni aš fagna aš vera talin traustur og įreišanlegur vinnuveitandi og hafa notiš žess ķ tryggš starfsmanna. Rio Tinto Alcan hefur um 450 starfsmenn ķ vinnu. Noršurįl hefur u.ž.b. 600 starfsmenn og er stęrsti vinnustašur Vesturlands. Um 80% starfsmannanna koma frį Akranesi og nęrliggjandi sveitum. Hjį Fjaršaįli starfa um 450 manns sem flestir bśa į Reyšarfirši og ķ nęrliggjandi sveitum.

 

Séu verktakar sem vinna aš stašaldri į lóšum įlveranna taldir meš hefur įlišnašurinn um 2.000 manns ķ vinnu. Ķ heildina mį žvķ segja aš um 1.500-2.000 manns starfi hjį įlverunum (Hagfręšistofnun, 2012). Žaš samsvarar um žaš bil 0,8-1,1% af heildarvinnuafli landsins įriš 2012. En žessi starfsmannafjöldi segir bara hįlfa söguna. Starfamargfaldari stórišju į Ķslandi hefur veriš metinn sem 2,43 (Hagfręšistofnun, 2005). Žaš bendir til aš fyrir hvert starf ķ stórišju leiši af sér 1,43 störf annars stašar ķ hagkerfinu. Žetta jafngildir 2.145-2.860 afleiddum störfum. Aš žessu öllu samantöldu mį žvķ segja aš heildarfjöldi starfa, sem rekja mį til įlišnašarins, sé į bilinu 3.645-4.860. Samkvęmt gögnum Hagstofunnar jafngildir žaš aš um 2-2,7% af heildarvinnuafli žjóšarinnar sé samanlagt ķ störfum hjį įlverum og ķ afleiddum störfum.

 

Sem dęmi um įhrif fyrirtękis eins og Noršurįls į atvinnulķf į Vesturlandi mį nefna aš fyrirtękin Žorgeir & Ellert hf. og Skipavķk ehf. hafa unniš af miklum krafti fyrir įlišnašinn. Fyrirtękin eru bęši stašsett į Vesturlandi og sérhęfa sig helst ķ skipasmķši. Žorgeir & Ellert hafa mešal annars unniš aš samsetningu kereininga og uppsetningu žéttflęšikerfis fyrir Noršurįl. Skipavķk hefur unniš aš stękkunum Noršurįls, uppsetningu og sušu straumleišara og kera. Žetta er allt rakiš ķ skżrslunni: Žjóšhagsleg staša og žróun ķslensks įlišnašar sem var unnin af Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands og kom śt ķ aprķl sķšastlišnum.

 

Karlar eru ķ miklum meirihluta hvaš varšar fjölda starfa įlišnašarins, en žeir samsvara um 70-80% af starfsfólki išnašarins. Žetta er lęgra hlutfall karla en žekkist vķša erlendis en žarna er verk aš vinna og hafa įlfyrirtękin lagt įherslu į aš skapa betra jafnvęgi milli karla og kvenna. Starfsfólk įlfyrirtękjanna hefur fjölbreyttan bakgrunn. Stęrstur hluti starfsmanna įlveranna hefur ašeins grunnskóla- eša framhaldsskólapróf en einnig starfar fjöldinn allur af išnmenntušu og hįskólamenntušu fólki hjį įlišnašinum śr hinum żmsu greinum. Žį er

einnig vert aš nefna aš verkafólk įlfyrirtękjanna eru aš öllu jöfnu betur launaš en verkafólk ķ sambęrilegum störfum eins og er rakiš meš skilmerkilegum hętti ķ įšurnefndri skżrslu.

 

 


Ķslenskur sjįvarśtvegur

Ķ dag heyrast kröfur frį hįvęrum hópi sem vill stęrri hluta af afkomu sjįvarśtvegsins ķ sameiginlega sjóši. Žessi hópur vill hęrri aušlindagjöld, hęrri skatta og uppboš į veišiheimildum. Aš öšrum kosti verši ekki sįtt um sjįvarśtveginn. 

Žetta eru ósköp ešlileg sjónarmiš en žaš gleymist gjarnan ķ žessari umręšu aš žegar kvótakerfinu var komiš į, vildu fįir  sem žar störfušu kvóta į veišarnar. Enn fęrri höfšu  lausn į žeim vanda sem sjįvarśtvegurinn stóš frammi fyrir į žeim tķma.  Śtgeršarfélögum var skammtaš hvaš mikiš mįtti veiša af hverri tegund og fengu į sig sektir ef fariš var framśr ķ veišum. Aflinn, sem var til skiptanna, var mun minna en afkastageta flotans sagši til um.

Į žessum tķma blasti ekkert annaš viš en mikil fękkun skipa og sjómanna. Vinnsla ķ landi dróst  saman meš fękkun fiskvinnslufólks.  Margar sįrsaukafullar įkvaršanir voru teknar um sölu skipa og lokun vinnslustöšva. Fyrirtęki sameinušust og reyndu  aš leita leiša til aš lifa af nišurskuršinn.

Afkoma og öryggisjóslys

Eftir nokkurra įra hagręšingaferil fór aš rofa til ķ rekstri. Kvóti og bįtar hękkušu ķ verši og uršu söluveršmęti. Smįm saman fór śtgerš hér viš land aš skila arši og eigendur gįtu notiš afrakstursins  eša  fjįrfest ķ rekstrinum til aš bęta hann. Nokkuš  sem menn vissu varla hvaš var į įrunum įšur. Fjįrfest var ķ betri skipum og tękni sem leiddi til enn betri afkomu. Žetta hafši margvķslegar jįkvęšar afleišingar. Ein stęrsta breytingin er aš viš höfum nś fengiš žrjś įr žar sem enginn ķslenskur sjómašur hefur farist į sjó. Į įrunum 1971 til 1980 fórust 203 sjómenn viš veišar.

Norskir sjómenn hįlfdręttingar į viš ķslenska

Nś greiša sjįvarśtvegsfyrirtęki hįa skatta til samfélagsins og aš auki aušlindaskatta sem ašrar greinar bera ekki. Ašrar žjóšir eru farnar aš horfa til žess hvernig ķslenskur sjįvarśtvegur er rekinn og hvernig viš höfum nįš aš nżta aušlindir okkar į sjįlfbęran hįtt. Įriš 2012 var Ķsland ķ 18. sęti į listanum yfir stęrstu fisksveišižjóšir heims. Į Eurostat, upplżsingasķšu Evrópusambandsins, sést aš žaš eru ašeins Noršmenn sem veiša meira en viš ķ magni. Samtals veiša Ķslendingar įsamt Noršmönnum sem svarar 70% af öllum afla Evrópusambandsins. Ekki er aušvelt aš finna hve margir vinna viš sjómennsku ķ žessum löndum en ķ Noregi starfa 11.577 sjómenn og hver sjómašur dregur 167 tonn aš landi į įri. Ķslenskur sjómašur kemur meš 364 tonn į landi į įri eša rśmlega tvöfalt meira en norski sjómašurinn. Žaš er von aš mörgum ķ śtgeršinni finnist žeir vera ķ sporum litlu gulu hęnunnar sem sįši korni og gat bakaš śr žvķ brauš. Enginn vildi hjįlpa til en žegar braušiš var tilbśiš žį vildu allir borša braušiš. Žį sagši litla gula hęnan. Nei, nś get ég.


Rķkisfréttamašurinn tvķdęmdur.

Svavar HalldórssonNś er žessi mašur sem nęrri varš Forsetaherra tvķdęmdur af hęstarétti. Mig minnir aš mašurinn hafi veriš haršur spyrill og įgengari į suma en ašra. Duglegur var hann aš spyrja hvort komin vęri tķmi til aš menn segšu af sér fyrir eitt og annaš. Įkvešin var hann ķ žvķ aš Gušlaugur Žór segši af sér. Nśna spyr ég hvort hann muni segi segja af sér eša žaš sem ešilegra er aš hann verši rekin.
mbl.is Svavar tvķvegis dęmdur į einu įri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Einmannaleg sjoppa.

DSC01433

Strandsiglingar!

Samkvęmt frétt ķ Morgunblašinu nś um helgina į aš taka upp fyrri śtreikninga į hagkvęmni strandsiglinga. Žaš er gott og blessaš aš skoša žann kost einsog ašra rekstrarliši einstaklinga, fyrirtękja og stofnana. Samkvęmt blašinu er starfshópur rįšherra eftirfarandi ašilar. " hafnarstjóri Ķsafjaršar, skrifstofustjóri Akureyrarhafnar, deildarstjóri hafnasvišs Siglingastofnunar, tveir lögfręšingar śr innanrķkis- og fjįrmįlarįšuneytinu, rekstrarfręšingur og einn frį Vegageršinni."

Žessir ašilar eiga aš meta hvort eyša eigi meir af skattfé okkar til aš koma į strandsiglingum.
Ašilar sem flytja vöruna, framleiša og selja eru ekki spuršir um hvort žeir vilji strandsiglingar, enda skiptir žaš ekki mįli. Žetta er įhugamįl rįšherra og veršur gert óhįš hagkvęmni eša eftirspurn į kostnaš skattborgara.

http://www.mbl.is/greinasafn/grein/1443574/?t=1352643927.9


Sparnašur ķ rķkisrekstri.

Žaš er aušvitaš rétt aš žaš aš skera nišur laun eša aš segja upp fólki ķ rķkisrekstri fęrir til launagreišslur innan rķkisins śr einum vasa ķ annan ef eingöngu er veriš aš horfa į launagreišslur opinberra starfsmanna.
Samkvęmt žessu sjónarmiši félagsmįlarįšherra getum viš lagt nišur atvinnuleysistryggingasjóš og rįšiš alla atvinnulausa ķ vinnu hjį rķkinu ķ staš žess aš greiša atvinnuleysisbętur eša hvaš?

Žannig er žaš žvķ mišur ekki žvķ aš starfsmašur kostar meir en bara launin og žaš vita menn sem eru og hafa veriš ķ atvinnurekstri. (žeas einstaklingar "person non grata" hjį rķkisstjórn).
Žaš eru örugglega mörg gęluverkefnin sem viš höfum veriš meš ķ gangi hér į landi mešan viš lifšum ķ okkar gerfi velmegun ķ žeim sżndarveruleika sem žjóšin var ķ.
Žaš er naušsynlegt aš spóla til baka og endurskilgreina verk og vinnu allra. Einstakling, fyrirtękja, sveitarfélaga og rķkis.


mbl.is Megum ekki blekkja okkur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er hęgt aš fį śtskżringu į žessum liš?

Hvernig stendur į žvķ aš einstaklingar sem hafa stundaš atvinnurekstur hafa ekki rétt į greišsluašlögun???

Tekiš af sķšunni fjolskylda.is
Hverjir geta óskaš eftir greišsluašlögun?

Einungis einstaklingar geta óskaš eftir greišsluašlögun ž.e. félög eša ašrir lögašilar geta ekki óskaš eftir greišsluašlögun. Žį mį einstaklingur ekki hafa stundaš sjįlfstęšan atvinnurekstur undanfarandi žrjś įr nema žvķ ašeins aš atvinnurekstrinum hafi veriš hętt og žęr skuldir sem frį atvinnurekstrinum stafa séu tiltölulega lķtill hluti af heildarskuldum hans.

Žį er žaš skilyrši aš skuldari sé um fyrirséša framtķš ófęr um aš standa ķ skilum meš skuldir sķnar. Greišsluašlögun er žvķ ekki śrręši fyrir žį skuldara sem eiga ķ tķmabundnum greišsluerfišleikum eša žegar andvirši eigna hans er minna virši en sem nemur skuldum hans. Sś ašstaša ein og sér aš eignir skuldara séu minna virši en skuldir hans getur žvķ ekki réttlętt greišsluašlögun.

http://www.fjolskylda.is/fjarmal/spurt-svarad/Greidsluadlogun/#


Aš koma skošun sinni į framfęri!

Žaš eru margvķslegar ašferšir sem menn hafa til aš koma skošunum sinni į framfęri. Sumir skrifa bréf eša blogga. Ašrir męta į fundi eša kjósa žegar žaš er ķ boši. Svo eru sumir sem fara ķ hungurverkfall eša vefja um sig sprengiefni og sprengja sig ķ loft upp.
mbl.is Lįtum ekki undan žrżstingi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband